Pasakiukų nuotykiai su Idėjų Karalyste
Išaušo ilgai lauktas rugsėjo 29-osios rytas. O kodėl gi jis toks ilgai lauktas? O gi pasakiukų laukė išvyka po Senąjį Vilnių. Nuotykiai prasideda! Rytas mus pasitiko su lietumi, bet nieko tokio – turime skėčius! Išėjome į kiemą, o kur mūsų autobusiukas…? Mokytoja Aistė greit puolė skambinti autobuso vairuotojui ir sužinojo, kad šis mus… pamiršo! Bet nieko tokio, autobuso vairuotojas greitai sureagavo į susidariusią situaciją ir surado, kas atvyks mūsų paimti. Laukdami gaudėme lietaus lašus ir smagiai šnekučiavomės. Atvykus autobusiukui, patogiai įsitaisę, prisisegę saugos diržus iškeliavome. Nors ir truputį vėlavome, bet kelionės tikslą pasiekėme!
Vaikai smalsiai dairėsi pro langus. Štai net nepastebėjome kaip atvykome į Rotušės aikštę. Ten jau mūsų laukė nuostabioji Idėjų Karalystės gidė Rūta. Savo pasakojimą pradėjo nuo Šv. Kristoforo – galiūno, darančio gerus darbus. Dar vaikai sužinojo, kodėl jis pavaizduotas Vilniaus herbe, kodėl tokia svarbi buvo Rotušė. Pasakiukai gavo užduotėlę – sudėlioti Vilniaus miesto herbą. Vėl gražiai sustoję su draugu, leidomės link Šv. Kazimiero bažnyčios. Čia jie sužinojo, kad jos pavadinimą gavo nuo jaunojo kunigaikščio, kuris taip pat darė gerus darbus, vardu. Sienoje pamatė didelį įmūrytą akmenį. Skaičiavo, kiek angeliukų, vazų ir apvalių langų puošia bažnyčia. Vaikai gana greitai skaičiavo. Ir vėl siauromis, akmenimis grįstomis senamiesčio gatvelėmis patraukėme ieškoti paslapčių. Oi, kokie gražūs Senojo Vilniaus kiemeliai! Kiek daug paslapčių jie slepia. Mažame kiemelyje auga didelė, plati eglė. Pati aukščiausia Vilniuje! Ten, kas nori, ant šakų palieka lapelius, su užrašytais savo norais. Stovi ir skulptūra. Senovės lietuvių deivės Medeinos garbei. Gidė Rūta papasakojo ir įjungė pasiklausyti, kad atspėtumėm, kokie Senovės Lietuvos dievai ir deivės. Vaikai sužinojo apie bičių deivę Austėją, ugnies – Gabiją, laimės – Laimą, ir galingajį Perkūną. Kitame kiemelyje – Metraštininko skulptūra. Jis aprašydavo visus Lietuvos įvykius. Taip praėję siauras gatveles, vėl pasukome į Rotušės aikštę. Čia Rūta išsitraukė stebuklingą maišelį ir ėmė pasakoti, kas vykdavo šioje aikštėje, ką turguje galėdavai nusipirkti. Kadangi buvome geri klausytojai, tai gavome dovanėlę – riestainių. Ragavome grįžę į darželį.
Nepastebėjome kaip prabėgo laikas. Ir lietus nustojo lyti. Rūta mus palydėjo iki Aušros vartų, šiek tiek apie juos mums papasakojo. Pasakaitės mokytojų komandai ir lydinčiajai mamytei Rūtai padovanojo po stebuklingą įdėjų pieštuką. O kol laukėme mūsų paimti atvažiuojančio autobusiuko, suvenyrų kioskelio pardavėja mums padovanojo Lietuvos trispalvę.
Pasakaitės grupės vaikai liko sužavėti šia edukacine išvyka ir sakė, noritys vėl kažkur keliauti ir kuo daugiau sužinoti!
P.s. gal ir nustebsite, bet varna smalsutė iš „Obelėlės“ darželio mus lydėjo visą kelionę!
